Kodėl „Mergina su perlo auskaru“ neturi vardo?
XVII amžiuje, kai gyveno ir kūrė žymus olandų menininkas Johanesas Vermejeris, vyravo žmonių skirstymas į luomus, tad akivaizdu, jog dailininkai paveiksluose vaizdavo aukštuomenės gyvenimo scenas ir pačius didikus ne vien dėl jų gražios išvaizdos. Menininkai savo darbams skyrė labai daug laiko, dažai tuo metu taip pat buvo labai brangūs, todėl dailininkams finansinė didikų parama buvo būtina. Taip jie galėdavo išlaikyti savo šeimas ir tęsti kūrybinius darbus, o nutapyti paveikslai puošdavo aukštuomenės namus ir atnešdavo menininkui gerą vardą.
Pavadinimai paveikslams yra labai svarbūs, ypač jeigu juose vaizduojami svarbūs to meto asmenys – taip jiems suteikiama dar daugiau garbės. Pavyzdžiui, visi puikiai žino, kad Leonardas da Vinčis savo žymiausiame paveiksle nutapė Florencijos didiko Frančesko del Džokondos žmoną, o paveikslą pavadino moters vardu – „Mona Liza“. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl žymiausiame Johaneso Vermejerio paveiksle vaizduojama mergina neturi vardo. Apie šį dailininką informacijos išlikę nedaug, todėl nenuostabu, kad išsiaiškinti paveiksle vaizduojamos merginos tapatybę yra sudėtinga. Tačiau tai dar labiau intriguoja meno gerbėjus ir leidžia jiems savaip interpretuoti dailininko gyvenimą ir jo kūrybos procesą. Viena iš versijų, kad toji mergina, pavaizduota paveiksle su perlo auskaru, yra viena iš jo dukterų, nes jis turėjo net 10 vaikų.
Kita versija, atskleidžianti, kaip galėjo gimti žymusis paveikslas, įamžinta Peterio Weberio filme „Mergina su perlo auskaru“, pastatytame pagal 1999 metų Treisės Ševaljė romaną tokiu pačiu pavadinimu. Jame vaizduojama, kaip Vermejerio rėmėjas Van Ruivenas paprašo, kad jo malonumui šis nutapytų savo jauną tarnaitę, kuri jau buvo tapusi dailininko padėjėja ir tarp jų mezgėsi stiprus ryšys. Pagirtina, kad režisierius, interpretuodamas paveikslo kūrimo procesą ir kurdamas romantiškų santykių giją tarp dailininko ir jo mūzos, nepavertė merginos jo meiluže. Jų santykiai išliko įtemti, intriguojantys, buvo jaučiamos aistros kibirkštys ir abipusė trauka, tačiau išliko amžiaus ir socialinės padėties ribos.
Dailininkas, kurį filme įkūnijo aktorius Kolinas Firtas (Colin Firth), vaizduojamas, sakyčiau, stereotipiškai: jam buvo būtina pataikauti aukštesnio luomo atstovams dėl pinigų, pildyti visas jų užgaidas, kad galėtų išlaikyti šeimą. Taip pat jis nuolaidžiauja žmonai, nors kartais nuo jos nuslepia kai kuriuos dalykus. Svarbiausia jo, kaip menininko savybė, atsiskleidžianti filme, yra fenomenalus šviesos efektų atvaizdavimas. Reikėtų paminėti, kad praėjusiais metais mokslininkai, atlikę žymiojo J. Vermejerio paveikslo tyrimą, priėjo išvados, kad perlas, vaizduojamas paveiksle, yra tik „iliuzija“, sukurta „peršviečiamais ir matiniais baltų dažų potėpiais“, o kabliuko, ant kurio jis laikytųsi, išvis nėra. Dar vienas faktas, liudijantis, kad šiame paveiksle joks perlas nėra vaizduojamas, yra tai, kad tokio dydžio perlų, galima sakyti, nebūna, o jei ir būtų galima tokią retenybę rasti, tai tuometinio menininko kišenei jie tikrai būtų neįperkami.
Kaip buvo minėta, filme vaizduojama, kad tarnaitė pozavo dailininkui tapant šį piešinį, tačiau šis paveikslas nėra suvokiamas kaip portretas. Tai vadinamasis tronie – specifinio olandiško stiliaus paveikslas, kuriame vaizduojamas žmogus su kostiumu ar ypatingai intensyvia veido išraiška. Dailininkas nusprendė vaizduoti merginą su turbanu tikriausiai dėl tuo metu vyravusių madų. Filme šis tarnaitės įprasto galvos apdangalo pakeitimas turbanu yra vaizduojamas kaip paveikslo kompozicijos kūrimo dalis: tuo metu aukštesnio luomo šeimų namuose tarnaujančioms moterims ir merginoms buvo privaloma slėpti savo plaukus, o menininkas norėjo, kad paveiksle matytųsi daugiau jos veido. Minėtame filme tarnaitės Grėtės vaidmenį atlikusios aktorės Scarlett Johansson veido bruožai ganėtinai panašūs į merginos, vaizduojamos paveikle, kas filmą daro įtaigesnį.
Kadras iš filmo „Mergina su perlo auskaru“ (aktorė Scarlett Johansson)
Visa filme kuriama atmosfera žiūrovą nukelia į laikotarpį, kai gyveno ir kūrė šis puikus olandų dailininkas. Įtikinamai atskleidžiama to meto realybė, menininko gyvenimo sunkumai, kurių jis būtų nepatyręs, jeigu jo kūriniai būtų pripažinti šedevrais dar jam gyvam esant. Vis didėjanti dailininko šeima ir blėstantys santykiai su žmona turėjo įtakos ne tik šeimyniniam gyvenimui, bet ir jo kūrybai. Darėsi vis sunkiau surasti įkvėpimo šaltinį, bet atsiradusi Grėtė atnešė naujų vėjų į jo dirbtuves ir širdį. Dailininko žmona negalėjo to pakęsti ir atleido Grėtę, o žiūrovams belieka spėlioti, kaip toliau klostėsi genialaus menininko gyvenimas.
Taigi, filme „Mergina su perlo auskaru“ atskleidžiamos tam tikros dailininko Johaneso Vermejerio gyvenimo ir kūrybos detalės, tačiau daug kas ir interpretuojama, kadangi apie jo gyvenimą ir apie jo žymiausią kūrinį informacijos yra labai mažai. Istorija, pasakojama filme, galėtų būti tikra, nes vaizduojama labai įtikinamai, nepridedama jokių nereikalingų detalių, kurios sukeltų žiūrovui įtarimą, jog ši istorija išgalvota.
Komentarai
Rašyti komentarą